Zigmas Vaišvila. Kodėl Ignas Vėgėlė bijo akistatos su Zigmu Vaišvila? 2024-03-09

OpTV eteryje uždaviau klausimą Respublikos Prezidentu panorusiam tapti Ignui Vėgėlei dėl jo, kaip Lietuvos advokatų tarybos pirmininko, veiklos – akivaizdžiai prasižengusių advokatų dangstymo. Rūta Janutienė jam perdavė mano telefono numerį, šis pasižadėjo paskambinti man. Nesulaukiau skambučio. Kodėl? Matyt, I. Vėgėlė supranta, kad su tuo Zigmu nepavyks pasikalbėti eteryje pagal iš anksto paruoštą špargalkę. Tačiau mūsų Prezidentu panoręs tapti advokatas turėtų būti kvalifikuotas ir nebailys. Igno Vėgėlės tyla patvirtina, kad jis neturi ką atsakyti į Zigmo Vaišvilos viešai jam ir advokatūrai užduotus klausimus.

Advokatūra, vadovaujama naujo pirmininko Mindaugo Kukaičio, vėl ėmėsi šio klausimo. Šią savaitę Drausmės komitetas svarstė advokato Audriaus Aničo nereagavimą į teismo šaukimus dėl jo apklausos liudytoju teisme (priedas1 – nepriimto voko pavyzdys). Drausmės komitetas įpareigojo šį advokatą dalyvauti posėdyje, kuriame svarstomas jo likimas. Į posėdį A. Aničas neatvyko. Kitas posėdis – š.m. balandžio 17 d. 

Tuo tarpu I. Vėgėlės vadovaujama Lietuvos advokatūra, slėpdama nuo pareiškėjo Z. Vaišvilos posėdžio laiką, nusprendė, kad advokatas A. Aničas nepažeidė advokato etikos… Taigi, anot I. Vėgėlės, Lietuvoje advokatas gali atstovauti neegzistuojančią įmonę, gali naudoti suklastotus dokumentus, ir tai suderinama su Lietuvos advokato etika! Mokosi I. Vėgėlė iš buvusio finansų ministrės Dalios Grybauskaitės pavaldinio Vito Vasiliausko, kuris tapęs Lietuvos banko valdybos pirmininku paskelbė, kad etika ir moralė – ne šio pasaulio reiškiniai.

Anot I. Vėgėlės vadovaujamos advokatūros, ir advokatė Jūratė Matonienė nepažeidė advokato etikos, teisme atstovaudama BUAB „FF Lizingas“, kurios kreditorių komiteto, paskyrusio ją šia atstove, pirmininke buvo jos vyro Juozo Matonio vadovaujama UAB „Baltic arms“, o priešinga šios civilinės bylos šalimi buvo ta pati jos vyro J. Matonio vadovaujama UAB „Baltic arms“. Kodėl tokios „etikos“ advokatai Lietuvoje vis dar advokatai, Ignai Vėgėle?

Gal dėl to, kad advokatė J. Matonienė su prieštaringos reputacijos advokatu Giedriumi Danieliumi baudžiamojoje byloje gynė Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausią patarėją Daivą Ulbinaitę, paviešinusią, anot VSD, valstybės paslaptį, kad rusai puola mūsų Prezidentę? Gal dėl to, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustačius, jog UAB „Baltic arms“ su šia Matonių šeimyna nuo 2009 m. neteisėtai užvaldė didelės vertės turtą UAB “Skomė“ (7676 kv.m komercinės renovuotos patalpos Konstitucijos pr. 12 Vilniuje), o šis neteisėtas valdymas tęsiamas naudojant net suklastotus dokumentus, o Juozą Matonį nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminiame tyrime procesiniais „žaidimais“ išsuko tas pats advokatas G. Danielius?

Advokatūrai pateikti įrodymai, patvirtinantys advokato A. Aničo dalyvavimą ir balsavimą UAB „Skomė“ akcininkų susirinkimuose, atstovaujant nuo 2014 m. gruodžio 6 d. neegzistuojančią ofšorinę įmonę „Divine Consult Ltd“ (priedas2 – įmonės išregistravimą patvirtinanti Belizo Tarptautinių verslo įmonių registro pažyma). Šios neegzistuojančios įmonės tariamai valdomos akcijos sudaro net 53,6% visų UAB „Skomė“ akcijų, kurias kitų suklastotų dokumentų pagrindu „Divine Consult Ltd“ neatlygintinai tariamai įsigijo iš N. Zelandijos ofšorinės įmonės „Bismarck Limited“. Tačiau šio sandorio pasirašymą paneigė ikiteisminio tyrimo dėl Matonių šeimos ir bendininkų veikų liudytojas buvęs „Divine Consult Ltd“ direktorius Bulgarijos pilietis G. V. Tašev, pateikęs ir savo parašų pavyzdžius, o buvęs šios įmonės akcijų valdytojas M. C. Mihailov paliudijo, kad šį suklastotą sandorį dėl UAB „Skomė“ akcijų sudarė advokatas iš Lietuvos Audrius Aničas, pateikė jo vizitinę kortelę.

„Bismarck Limited“ šį kontrolinį 53,6% UAB „Skomė“ akcijų paketą tariamai įsigijo iš Anglijos ir Velso įmonių registre įregistruotos Ellora Ltd taip pat suklastotų Ellora Ltd dokumentų kopijų pagrindu. Šių dokumentų kopijų suklastojimą patvirtino civilinėje byloje ir ikiteisminiame tyrime atliktos Lietuvos teismo ekspertizės centro (LTEC) ekspertizės, nustačiusios, kad šešiose Ellora Ltd dokumentų kopijose šios įmonės direktorės parašas elektroniniu būdu perkeltas iš konkretaus kito Ellora Ltd dokumento. Taigi, yra suklastotos, nes elektroniniu būdu originalių dokumentų nesukursi. Gal Ignas Vėgėlė nesupranta, kad tas pats asmuo negali identiškai pasirašyti šešis kartus, kad LTEC ekspertizės aktuose nurodyta, jog suklastotose Ellora Ltd dokumentų kopijose panaudotas ne šios įmonės antspaudas? Panaudotas ir suklastotas „Divine Consult Ltd“ antspaudas, nors ikiteisminiame tyrime A. Aničas mūsų teisėsaugai pateikė ir tuo metu dar egzistavusios „Divine Consult Ltd“ notaro skivaizdoje pasirašytą įgaliojimą jam, kuriame yra tikras šios įmonės antspaudas ir tikras direktoriaus G. V. Tašev parašas. Tačiau po to kažkas nutiko su advokato A. Aničo „atmintimi“ – pradėjo nebeskirti akivaizdžiai skirtingų „Divine Consult Ltd“ direktoriaus parašų, triskart dydžiu besiskiriančių įmonės antspaudų…

Vilniaus apygardos prokuratūra netikėtai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl FNTT įtariamuoju paskelbto UAB „Skomė“ direktoriaus J. Matonio (tradiciškai prieš tai pakeitus bylai vadovavusį prokurorą M. Greičių į prokurorą V. Sevostjanovą, ne vienos bylos nutraukėją), o advokato G. Danieliaus „išmone“ ikiteisminio tyrimo nutraukimą pridengė Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Mačionytė, „pamiršusi“ apie teismo pareigą pranešti nukentėjusiems apie J. Matonio skundo nagrinėjimą šiame teisme, pateikti jiems šį skundą. Kai teismas turėjo nagrinėti ikiteisminio tyrimo nukentėjusiaisiais pripažintų UAB „Skomė“ akcininkų skundus, jų nagrinėti procesiškai nebebuvo galima, nes galutinį „verdiktą“ jau buvo priėmusi teisėja J. Mačionytė, paskelbusi, kad J. Matonis naudojo suklastotus dokumentus, bet neįrodyta, kad jis juos klastojo. Beje, naują UAB „Skomė“ akcininkų registracijos knygą suklastojo ir ją naudojo tas pats Juozas Matonis. Mat reikėjo jam pačiam įregistruoti šiuos akcininkų pasikeitimus suklastotų dokumentų pagrindu, nes tikroji akcininkų knyga buvo pas Zigmą Vaišvilą.

Kaip gi nenutrauksi ikiteisminio tyrimo, jei Juozas Matonis – buvęs Vilkaviškio rajono vyriausias prokuroras, Generalinės prokuratūros prokuroras, vidaus reikalų ministro pavaduotojas, kurio brolis Algirdas Matonis, tik po 1991 m. rugpjūčio pučo Maskvoje žlugimo per keletą dienų iš etatinio KGB darbuotojo pareigų brolio Juozo Matonio dėka perėjęs dirbti į Lietuvos kriminalinę policiją ir netrukus tapęs Lietuvos kriminalinės policijos vadovu, dėl kurio KGB pareigūno biografijos ir liustracijos reikalavimų nevykdymo paviešinimo 2012 metais viešai pasipiktino net Lietuvos Prezidentė ir Rusijos Federacijos valstybės paslaptis (priedas 3) D. Grybauskaitė (https://ve.lt/naujienos/lietuva/lietuvos-naujienos/signataro-zvaisvilos-isskirtinis-interviu-lietuva-amatoniui-dirbti-kgb-neliepe-819785)! 

Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nenustatyta, kad J. Matonis pats klastojo šias dokumentų kopijas. Tik panaudojo jas… Nors Baudžiamojo kodekso 300 straipsnis numato tą pačią atsakomybę ne tik dėl dokumentų klastojimo, bet ir dėl jų panaudojimo… Retorinis klausimas Lietuvos teisingumo tyruose.

Prokuratūra, apklaususi advokatą Audrių Aničą spec. liudytoju dėl jo galimai nusikalstamų veikų dėl „Divine Consult Ltd“ dokumentų galimo klastojimo ir panaudojimo, šios neegzistuojančios įmonės atstovavimo, suklastotų dokumentų naudojimo, „pamiršo“ įvertinti šio advokato veikas. Kaip ir J. Matonio bei kitų jo bendrininkų veikas.

I. Vėgėlės vadovaujama Advokatų taryba, svarsčiusi advokatų J. Matonienės ir A. Aničo elgesį ir akivaizdžius advokatų etikos pažeidimus, nutarė, kad viskas gerai. Advokatui A. Aničui galima atstovauti neegzistuojančią įmonę, naudoti suklastotus dokumentus, o advokatei J. Matonienei jos vyro vadovaujamos įmonės UAB „Baltic arms“ pritarimu galima teisme atstovauti įmonę BUAB „FF Lizingas“ prieš kitą bylos šalį – jos vyro vadovaujamą UAB „Baltic arms“.

Advokatūros įstatymo 52 str. 3 dalis suteikia pareiškėjams besąlygišką teisę dalyvauti posėdžiuose, kuriuose pagal jų skundus nagrinėjami klausimai dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo. Z. Vaišvilos susirašinėjimas su I. Vėgėlės vadovauta advokatūra patvirtina, kad Z. Vaišvilai buvo pažadėta leisti dalyvauti šių advokatų svarstyme, tačiau apgavo – pažadėjo, bet nepranešė apie svarstymo laiką. I. Vėgėlės vadovaujama advokatūra net neatsakė į Z. Vaišvilos raštišką prašymą pateikti advokatų A. Aničo ir J. Matonienės paaiškinimus.

Po tokio vadovavimo Advokatų tarybai šiuo metu Ignui Vėgėlei patikėtos atsakingos Advokatų garbės teismo nario pareigos. Jei advokatūra nuspręs kelti advokatui A. Aničui drausmės bylą, tai Garbės teisme ją svarstys ir I. Vėgėlė. Jei netaps Respublikos Prezidentu…

Kol kas negavau advokatūros atsakymo dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui I. Vėgėlei, kaip vienasmeniam advokatų tarybos pirmininkui, neužtikrinusiam mano teisės dalyvauti advokatų A. Aničo ir J. Matonienės svarstyme ir apgavusiam mane dėl svarstymo laiko, nepateikusiam man šių advokatų paaiškinimų. Drausmės bylą advokatams A. Aničui ir I. Vėgėlei kelti atsisakė ir teisingumo ministrė E. Dobrovolska. Ne A. Tapinas kreipėsi…

Ar tokias advokatų veikas pridengęs Ignas Vėgėlė turi moralinę teisę būti ne tik Advokatų garbės teismo nariu, bet ir advokatu, tuo labiau – Respublikos Prezidentu?

Nepatikėsiu ir tuo, kad I. Vėgėlė nepažįsta D. Grybauskaitės, kuri, kaip Lietuvos Prezidentė, I. Vėgėlę siūlė į Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjus. Ne savų ir nepatikrintų žmonių D. Grybauskaitė nesiūlė į jokias pareigas.

Nepakanka ir Igno Vėgėlės paaiškinimų, kad jam labai naudingi buvo JAV Valstybės departamento kursai aštuoniems būsimiems Europos ir Azijos lyderiams. I. Vėgėlė privalo paaiškinti, kas ir kaip jį atrinko ar pasirinko į šiuos apmokymus?

Igno Vėgėlės „tolerancija“ advokatui Audriui Aničui, pastarojo neapklausimas liudytoju teisme sukūrė ir neregėtą Lietuvoje teismo sprendimo precedentą – anot Lietuvos apeliacinio teismo, suklastotų dokumentų pagrindu Lietuvoje galima „įsigyti“ turtą (šiuo atveju – milijoninės vertės akcijų nuosavybės teises). Šį „teisės“ šedevrą sukūrė Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, teisėjų kolegijos pranešėja Dalia Kačinskienė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu sukurtas precedentas nesudomino – kasaciniai skundai nepriimti, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Ingrida Baublienė atsisakė priimti Zigmą Vaišvilą dėl tokio teismo sprendimo precendeto sukūrimo Lietuvos teismų sistemoje. Nuo šiol teismai galės priiminėti sprendimus, kad turto nuosavybę perleisti galima ir suklastotais dokumentais.

Kas dengia Matonių šeimyną, kas į Respublikos Prezidentus stumia „opozicionieriumi“ prisistatantį Igną Vėgėlę, „nematantį“ jo viešai kritikuojamų „konservatorių“ į Respublikos Prezidentus stumiamos Ingridos Šimonytės ir VRK įvykdytų teisės aktų pažeidimų, neteisėtai suteikus jai elektroninę prieigą dėl jos parėmimo Respublikos Prezidento rinkimuose (žr. A. Nako ir Z. Vaišvilos straipsnį „Vargšė VRK“)?

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

0
    0
    Jūsų krepšelis
    Jūsų krepšelis tuščias