Žurnalistų įkalinimas už profesinę veiklą yra tiesioginė teisėjų pareiga, išaiškino prokuroras M. Jovaiša

Aurimas Drižius

Kasdien susiduriu su prokuratūros ir teismų nutartimis ir man vis labiau peršasi mintis, kad šiuos „dokumentus” rašė protiškai atsilikę žmonės. Geriausiu atveju – idiotai, blogiausiu – debilai (tai medicininis terminas).
Štai toks generalinės prokuratūros prokuroras Martynas Jovaiša man nurodo, kad žurnalistų įkalinimas už jų profresinę veiklą, pateikiant faktus apie masinę korupciją teisme ir prokuratūroje yra „profesinė teisėjų pareiga”.
Gavau štai tokį taip vadinamo prokuroro Jovaišos raštą ir galvoju – ar šis prokuroras yra pakaltinamas, ar neįgalus, jeigu rašo tokias nesąmones. Tuo labiau, kad tai – ne paprastas prokuroras, o pačios gen. prokuratūros „korupcijos ir organizuotų nusikaltimų departamento” vyr. prokuroro pavaduotojas:

Jeigu manote, kad Jovaiša ten išimtis, tai smarkiai klystate – jie visi ten tokie. Tai yra visai prokuratūros sistemai vadovauja žmonės, kurie apsimeta debilais. Nes netikiu, kad jie natūralūs debilai, nes kaip būtų patekę į tokias pareigas? Tikiu, kad jie tik apsimeta debilais.

Todėl dėl šios prokuroro Jovaišos itin reto kvailumo „pažymos” parašiau skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui:

Dėl masinės korupcijos Vilniaus miesto apylinkės ir apygardos teisme, generalinėje prokuratūroje, masinio piktnaudžiavimo ir atsisakymo vykdyti pareigas (dėl prokuroro Jovaišos raštelio 2024-08-06 Nr. 17.2.-2048 neteisėtumo)

Kreipiausi į taip vadinamą gen. prokuratūrą, nurodžiau labai daug sunkių nusikaltimų, kuriuos mano atžvilgiu padarė Vilniaus apylinkės, apygardos teismų teisėjai, prokurorai ir kiti piliečiai, kurie turi pareigą tirti nusikaltimus ir vykdyti teisingumą.
Skundžiamas prokuroro Jovaišos raštelis 2024-08-06 Nr. 17.2.-2048 – eilinis šios degradavusios teisinės sistemos pavyzdys.
Savo skunde išvardinau sunkius nusikaltimus (jų nekartosiu, nes jie išsamiai išdėstyti mano skunde) – teismas paskelbė kriminaliniu nusikaltimu žurnalistiką ir spaudos darbą, įvedė cenzūrą, kurią kategoriškai draudžia Konstitucija ir įstatymai, mane persekiojo kaip pasiutę šunys daugiau nei 15 metų, visaip piktnaudžiavo ir darė sunkius nusikaltimus tiek teisėjai, tiek ir prokurorai. Skunde nurodžiau, kad žurnalistų persekiojimas už jų tiesioginį darbą yra piktnaudžiavimas. Teisėjai nėra atleisti nuo atsakomybės už jų padarytus nusikaltimus, todėl turi atsakyti baudžiamaja tvarka.
Savo skunde aš nurodžiau visą eilę teismų klastočių (tame tarpe ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 28 d. nutartį (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-108-879/2020), ir prašaiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių klastočių.
O teisėja Vigelienė nurodo, kad šios klastotės yra „patikrintos ir jomis remiasi”. Žodžiu, teisėjų fantazija yra beribė, kaip reikia pridengti kitų šios organizuotos gaujos narių nusikaltimus.. Kaip „patikrintas” teisėja Vigelienė nurodė šias aplinkybės, kurias aš nurodžiau kaip nusikaltimus:
Kreipiausi į taip vadinamą prokuratūrą dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M.Striaukas (tas pats, kuriam pavesta nuteisti „riaušininkus”, ir jis tai neabejotinai padarys) ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija (iš Audriaus Cinino, Virginijos Pakalnytės- Tamošiūnaitės, Gintaro Dzedulionio, prokurorės Kisinienės) mane nuteisė už visiškai teisėtą veiklą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-815-497/2014 nuosprendžiu, paskelbtu 2015 m. vasario 2 d. Minėti teisėjai mane nuteisė už teisėtą veiklą – žurnalistiką, paskelbę ją nusikalstama veikla. T.y. teisėjai mane nuteisė, puikiai žinodami, kad aš esu nekaltas ir kad man inkriminuojamas nusikaltimas nėra nusikaltimas, nes žurnalistika Lietuvoje nėra paskelbta nusikalstama veikla.

Žurnalistų persekiojimas už teisėtą veiklą, taikant Konstitucijos ir įstatymų uždraustą cenzūrą yra akivaizdus piktnaudžiavimas. Teisėjai ir prokurorai toliau daro nusikaltimus, siekdami išsukti nuo atsakomybės savo kolegas, žodžiu, visa teismų sistema veikia kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas.
Prokuroras Jovaiša, atsisakydamas tirti minėtus nusikaltimus, taip pat padarė nusikaltimą – neatliko tarnybos pareigų.
Žodžiu, visa ši mafija nusprendė geriau nusižudyti, negu vykdyti įstatymus. Iš esmės tai geriausia visos Lietuvos „teisinės sistemos”, kuri jau seniai virtusi organizuota mafijos gauja, karikatūra.
Prokuroras Jovaiša nurodo : „Atsakydami į Generalinėje prokuratūroje 2024-08-01 gautą Jūsų skundą (reg. Nr. AP-19000), kuriuo prašote pradėti ikiteisminį tyrimą skunde nurodytų prokurorų N. Grunskienės, G. Ivanausko, S. Versecko, D. Kisinienės, teisėjų A. Cinino, V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės, G. Dzedulionio, N. Vigelienės, D. Vaidachavičienės, kurių sprendimai Jums nepriimtini, atžvilgiu, pranešame, kad jis yra nenagrinėtinas kaip ir ankstesni Jūsų pareiškimai, kuriais deklaratyviai prašėte pradėti ikiteisminį tyrimą teisėjams ar prokurorams, pateikusiems atsakymus ir priėmusiems Jus netenkinančius sprendimus, ir į kuriuos Generalinė prokuratūra pateikė atsakymus, paaiškinant, jog kartotiniai Jūsų prašymai ar skundai tuo pačiu klausimu bus palikti nenagrinėti.
Pakartotinai paaiškiname, kad teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, ar pateiktų atsakymų, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, yra nenagrinėtini. Generalinės prokuratūros teiktuose atsakymuose Jūs jau ne kartą buvote informuotas, kad vien tai, jog Jūsų netenkina teisėjų ar kitų pareigūnų priimti sprendimai ar pateikti atsakymai, taip pat juose nurodyti motyvai, tam tikrų aplinkybių konstatavimas, kurių pagrindu priimamas sprendimas, savaime nėra ir negali būti pagrindu teigti, kad teisėjai ar kiti pareigūnai neatlieka ar netinkamai atlieka savo pareigas ir kad reikia spręsti klausimą dėl tokius sprendimus priėmusių asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Papildomai pažymime, kad asmuo įstatymo jam suteiktomis teisėmis (įskaitant teisę teikti prašymus ar skundus) turi naudotis sąžiningai, jomis neturėtų būti piktnaudžiaujama, taip išvengiant procesų dubliavimo ir jau įstatymų nustatyta tvarka išspręstų klausimų kėlimo iš naujo, bandant inicijuoti tyrimus.
Prašyme naudojamos įžeidžiančio turinio formuluotės yra papildomas pagrindas skundą palikti nenagrinėtu (Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020-04-17 įsakymu Nr.I-103 (2022-10-27 įsakymo Nr. I-313 redakcija), 44.2. papunktis).
Vadovaujantis Aprašo 56.1 papunkčio nuostatomis, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Paskesnis kartotinis Jūsų prašymas ar skundas tuo pačiu klausimu arba dėl šio atsakymo bus paliktas nenagrinėtas”.
Kaip minėjau, prokuroras Jovaiša nurodo, kad žurnalistų persekiojimas už teisėtą veiklą, teismams taikant cenzūrą ir klastojant savo nutartis, yra „tiesioginės darbinės funkcijos”.
Tai anekdotas, nes Teismų įstatymo 33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai nurodo:

1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams.
2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais.
   43 straipsnis. Teisėjo pareigos
3. Teisėjas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų įstatymų, vykdyti Teisėjų etikos taisyklių reikalavimus.
4. Be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka kitas pareigas, įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai.

Šiuo atveju Lietuvos Konstitucijos 44 str. 1 d., kurioje numatyta, kad masinės informacijos cenzūra draudžiama. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kas yra cenzūra: „Cenzūra – tai spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir idėjos. Demokratijos požiūriu svarbu, kad viešoji nuomonė formuotųsi laisvai. Tai pirmiausia reiškia, kad masinės informacijos priemonės steigimas, jos veiklos galimybė neturi priklausyti nuo būsimų publikacijų ar laidų turinio.”.
Be to, Visuomenės informavimo įstatymo 10 straipsnis „Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus” sako: „Viešosios informacijos cenzūra Lietuvos Respublikoje draudžiama. Draudžiami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama kontroliuoti visuomenės informavimo priemonėse skelbiamos informacijos turinį iki šios informacijos paskelbimo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.”.
Tačiau teisėjai drąsiai taiko cenzūrą ir ją legalizuoja, taigi padaro nusikaltimą – piktnaudžiauja.
Prokuroras turi pareigą tirti nusikaltimus (BPK 2 str.) ir priimti dėl skundo tinkamą procesinį dokumentą (BPK 168 str.)
Tačiau prokuroras Jovaiša atsisako vykdyti įstatymus ir savo pareigas, remiasi prokuratūros „darbo aprašu”.
Žinoma, kad tai pasityčiojimas, ir prokurorams trūksta fantazijos, kaip išvengti savo pareigos.
Prokuratūros darbo aprašas negali prieštarauti įstatymui – BPK 2 str. ir 168 straipsnis. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą

1. Prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, kurie nesusiję su procesinėmis prievartos priemonėmis: įvykio vietos apžiūra, įvykio liudytojų apklausos, taip pat iš valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų, pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, reikalaujami duomenys ar dokumentai, atliktos pareiškėjo ar asmens, kurio interesais pateiktas skundas, pareiškimas ar pranešimas, apklausos. Tokie proceso veiksmai turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų.
   Šiuo atveju „raštelis” negali būti skundžiamas ir „prokuratūra” vaidina, kad elgiasi teisėtai, o teismas apsimeta, kad nemato, kad vykdomi sunkūs nusikaltimai, nes jeigu teks veikti taip, kaip numato įsttaymai, teks patraukti baudžiamojon atsakomybėn visą Lietuvos teisėjų elitą.
   Todėl užmerkia akis, ir taip vėlgi padaro nusikaltimą.
   Remdamasis išdėstytu, ir BPK 2 ir 168 str., prašau panaikinti skundžiamą prokuroro Jovaišos raštelį, įpareigoti prokuratūra priimti tinkama procesinį dokumentą
   Taip pat spręsti klausimą dėl prokuroro Jovaišos patraukimo atsakomybėn dėl tarnybos pareigų neatlikimo ir piktnaudžiavimo.
   Priedas – skundžiams prokuroro Jovaišos raštelis, mano skundas dėl teisėjos Vigelienės klastočių ir suklastota teisėjos Vigelienės nutartis.

Aurimas Drižius